Rūpinimasis miniatiūrinės veislės šunimi

Žiūrėjimas į pasaulį mažo šuns akimis

Pabandykit nusileisti iki savo šuns lygio – tiesiogine prasme – ir atidžiai apsidairykite. Tai jūsų šuns aplinka, todėl svarbu matyti daiktus iš jo perspektyvos ir užduoti sau kelis svarbius klausimus: Ar žiūrint iš apačios daiktai atrodo baisesni? Ar sofa grėsmingai stūkso virš galvos? Ar slidžios virtuvės grindys tęsiasi mylių mylias? Kai žmonės ir namų daiktai yra aukštai virš tavęs, viskas gali atrodyti bauginančiai. Įsivaizduokite už save didesnį dulkių siurblį, kad suprastumėte, kaip jaučiasi jūsų šuo! Rūpinimasis miniatiūrinės veislės šunimi nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti.

• Kaip toli nuo pagrindinių poilsio ar žaidimų vietų yra būtiniausi dalykai, pavyzdžiui, indelis su vandeniu? Tik trumpo sprinto ar ilgo maratono distancija?
• Jei jūsų šuniui leidžiama lipti ant baldų, kaip toli jam tenka šokti? Aš jūsų šuniui būtų patogu naudotis laipteliu prie sofos ar lovos?

Mažų veislių šunys įvairių formų ir dydžių

Mažų, miniatiūrinių ir dekoratyvinių šunų veisles sudaro didelė skirtingų mažų šunų įvairovė: kai kurie yra nedideli ir tvirti, pvz., Džeko Raselo terjerai, prancūzų buldogai arba Vakarų Škotijos baltieji terjerai. Kiti, pavyzdžiui, italų kurtai, Prahos žiurkgaudžiai ir čihuahua, gali būti itin jautrūs ir trapūs, todėl jiems būtina švelni priežiūra ir atsargus elgesys. Yra keletas veislių, išsiskiriančių specifiniais bruožais, pvz., įžymusis ištęstą kūną turintis taksas, apvalaus snukučio japonų činai arba beplaukiai kinų kuoduotieji šunys.

Kad ir kokia būtų jūsų šuns veislė, svarbu atsižvelgti į jo poreikius, pavyzdžiui, renkant jo lovos dydį ir formą, maisto ir vandens indų dydį bei jų pastatymo vietą, pavadėlį, antkaklį ir (arba) pakinktų tipą, temperatūros reikalavimus ir t. t.

Mažo šuns sindromas

Būti mažu šunimi dideliame pasaulyje gali tapti tikru iššūkiu. Maži šunys labai dažnai išvengia pastabų dėl išdykusio ar pavojingo elgesio, kuris nebūtų toleruojamas tarp jų brolių iš didesnių veislių (taip pat žinoma kaip „mažo šuns sindromas“). Šie mažieji napoleonai pirmiausiai naudoja tokį elgesį kaip savisaugos mechanizmą, tačiau tai greitai gali virsti įpročiu, jei jie laiku nebus sudrausminti. Savininkai turėtų turėti galvoje, kad pavadėlio tempimas, bėgimas tolyn jį kviečiant vardu, urzgimas ar kandžiojimas yra blogo elgesio pavyzdžiai, kuriuos gali rodyti ir mažas čihuahua, ir didelis rotveileris. Abiem atvejais tinkama socializacija ir treniravimas gali padaryti stebuklus. Svarbu nuo ankstyvo amžiaus išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose, nes tai padės bet kokio dydžio šuniui jaustis užtikrintai ir atsipalaiduoti, taip išvengiant nepageidaujamo ar net pavojingo elgesio. Pasitarkite su patyrusiu treneriu, kuris pažįsta jūsų šuns veislę, arba ieškokite vietinių šunų dresavimo kursų. Be to, yra daug knygų, padedančių suprasti ir pataisyti šuns elgesį. Jei jums reikia rekomendacijos ar papildomos paramos, nedvejodami kreipkitės į veterinarą.

Reikalavimai maistui, mažiau yra daugiau

Mažų veislių šunims taikomi kiti kalorijų reikalavimai nei dideliems šunims. Kadangi jų paviršiaus plotas vienam kilogramui yra didesnis nei didelių šunų, maži šunys sunaudoja daugiau energijos įprastoms kūno funkcijoms, pavyzdžiui, kūno temperatūros palaikymui. Taip pat jie sunaudoja daugiau energijos paprasčiausiai vaikščiodami. Eidamas iki gatvės galo kaimyno labradoras atliks 100 žingsnių, o jūsų lasos apsui įveikti tą patį nuotolį gali prireikti 400 žingsnelių.

Nors mažiems šunims gali reikėti daugiau kalorijų vienam kilogramui nei dideliems šunims, tačiau juos vis tiek reikia saugoti, kad nepriaugtų viršsvorio. Nutukimas pavojingas tiek mažiems, tiek dideliems šunims.

Ypatingas dėmesys šuniukams

Šiems mažyliams reikia daugiau kalorijų kiekvienam kūno gramui. Kadangi jie negali kaupti energijos atsargų kaip didelių veislių šuniukai, todėl juos reikia dažniau maitinti kaloringu maistu. Miniatiūrinių veislių šuniukus reikia šerti kaloringu maistu mažomis porcijomis visą dieną, kad kompensuotų jų mažą skrandžio pajėgumą ir didžiulį energijos poreikį. Perskaitykite augintinių maisto etiketes, kad sužinotumėte optimalų maitinimo kiekį, ir paprašykite veterinaro patarimo dėl individualių jūsų šuniukų poreikių. Kaip ir kitų veislių mažylius, mažus šuniukus reikia saugoti, tačiau su jais negalima elgtis kaip su kūdikiais. Pažvelgti į dideles rudas pūkuoto mažojo Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielio akis ir pasakyti „Ne!“ gali prireikti stiprybės, tačiau tai padaryti būtina. Jei mažų veislių šunys pradedami anksti dresuoti, vėliau jie tampa labiau atsipalaidavę, patikimi ir geriau besielgiantys kompanionai.

Ilgas ir gražus gyvenimas

Maži šunys dažnai gyvena žymiai ilgiau nei jų didelių ir milžiniškų veislių broliai. Maltos bišonai, čihuahua, jorkšyro terjerai ir nykštukiniai taksai gyvena ilgiau nei 12 metų. Nykštukinių pudelių ir borderterjerų vidutinė gyvenimo trukmė yra beveik 14 metų, tačiau daugelis sulaukia maždaug 20 metų – tikrai verta pagarbos! Tačiau jų gyvenimo trukmė priklausys nuo daugelio individualių kintančių aplinkybių ir tokių veiksnių, kaip sveikatos priežiūra, mityba ir aplinka. Dėl tokio ilgaamžiškumo dažnai derinamo su gyvenimu mieste, mažiems šunims reikia papildomos apsaugos, kad jie būtų sveiki iki pat savo „aukso amžiaus“. Tarp reguliarių apsilankymų pas veterinarą mažiems šunims gali būti naudingi papildomi antioksidantai, padedantys jų organizmui kovoti su senėjimo ir gyvenimo mieste padariniais.

Maitinimas tinkamu maistu

Mažiems šunims taip pat gali būti naudinga ėsti smulkintą maistą, nes jį lengva sugriebti ir kramtyti.

Ieškokite visaverčio maisto su antioksidantais, omega 3 ir 6 riebalų rūgštimis, kuris, žinoma, būtų viliojančio skonio ir suteiktų jūsų draugui viską, ko reikia laimingam ir sveikam gyvenimui. Platus „Science Diet“ ir „Prescription Diet“maisto, kuris užtikrina geriausią mitybą visų veislių bet kurio amžiaus mažiems šunims, pasirinkimas.

Šaltinis – https://www.hillspet.lt/